Sveikata

Nemiga- ką apie ją reikia žinoti?

Kai savo kailiu patiri, ką reiškia kelias naktis nesumerkti akių, liaujiesi apgailestau­ti, kad pramiegi net trečdalį savo gyveni­mo. Na ir kas, kad per tą laiką galėtum apkeliauti pusę pasaulio. Kelios valandos gero miego - tikra palaima.

Miego normos nėra

Dauguma žmonių mano, kad, norint būti sveikiems, reikia miegoti 8 valandas, o no­rint išsaugoti grožį ir jaunystę - ne ma­žiau kaip 12 valandų. Neuro­logai teigia, jog žmogus miegoti turi tiek, kad ryte jaustųsi žvalus ir pailsėjęs. Jokios normos nėra. Įvairiais gyvenimo etapais miego poreikis yra skirtingas: kūdikiai miega net 16, vaikai- vidutiniškai 12-13 valandų, vyresni žmo­nės- dar mažiau. Tai natūralu, nes sme­genys gamina mažiau melatonino (hor­mono, sukeliančio mieguistumą). Reikia pripažinti, kad labai dažnai miego sąskaita tenka tvarkyti buities, darbe ne­baigtus reikalus, spręsti įvairias šeimos problemas... Kai pakliūname į tokį ne­sibaigiančių rūpesčių verpetą, gulamės su pelėdomis, o keliamės su vyturiais.

Tad nieko nuostabaus, kad nuolatos jaučiamės pavargę, išsiblaškę, prastos nuotaikos. Beje, labai dažnai to­kie simptomai praneša ne tik apie ne­kokybišką miegą, bet ir apie gresiančią ligą. Ypatingą miego trūkumą jaučia kū­dikį auginančios moterys, nes pirmuo­sius naujo gyvenimo metus jos miega vidutiniškai 400-750 valandų mažiau. Jei miegame saldžiai ir pakankamai, ge­rėja atmintis, didėja organizmo atsparumas, gerėja nuotaika. Anot specialistų, kai miego trūksta bent valandos ar pu­santros, būname mažiau budrūs - net 33 proc. jei trūksta keturių valandų (kai dvi dienas iš eilės miegame tik po 6 valandas), reakcija gali sulėtėti iki 10-15 proc. Matyt, ne be reikalo statistika by­loja, kad nemažai autoavarijų įvyksta dėl apsimiegojusių vairuotojų.

Kodėl sutrinka miegas?

 Miegoti mūsų niekas nemokė, tai sa­votiškas refleksas, tačiau kone kas an­tras žmogus yra patyręs vienokių ar ki­tokių miego sutrikimų (iš viso jų - apie 90). Tai pasireiškia pabudimu naktį arba anksti ryte ir negalėjimu užmigti, mie­guistumu vidury dienos... Naujausių ty­rimų duomenimis, nemiga kankina apie 35 proc. planetos gyventojų, 2/3 mie­ga blogai arba yra turėję miego sutriki­mų. Į medikus dėl šios problemos krei­piasi tik 5 proc. žmonių. Gydytojai teigia, kad net 50 proc. miego sutrikimo priežas­čių-psichologinės, apie 20 proc. - specifinės: miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, trūksta oro), neramių kojų sin­dromas, naktiniai koš­marai. Taip pat medikai nustatė, kad miegas daž­nai sutrinka sergant ko­kia nors liga, pavyzdžiui, sąnarių uždegimu. Ilgai manyta, kad, išgydžius tą ligą, miego proble­ma turėtų išnykti savaime. Deja, taip nėra. Daugybė pastaruoju metu atliktų mokslinių tyrimų rodo, kad sutrikęs miegas veikiau yra atskira, nervi­nių mechanizmų sutrikimo sukelta liga ir ją būtina gydyti.

Moterys prastu miegu dažniausiai skun­džiasi apie 30-50 savo gyvenimo metus.

Nemigos priežastys

 Dažniausia nemigos priežastis - nerimas, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio, baiminamasi dėl ateities. Jautresni žmo­nės neretai „nešasi" įvairius savo rūpes­čius į miegamąjį, ir dėl perdėto nerima­vimo musės dydžio problemėlė jiems at­rodo milžiniška. Neretai miegas sutrinka, kai sergama depresija, kai žmogus išgy­vena stresą. Pastaruoju atveju, ypač kai tai tęsiasi Ilgai, sunku užmigti, nelauktai nubundama (beje, kai kurie stresą išgyve­nantys žmonės, priešingai, miega gerai).

Nemiga diagnozuojama, kai neužmiegama 30-40 min., kai naktį dažnai nubunda­ma, o anksti ryte prabudus nebeužmiegama, kai miegama trumpiau, nei įprasta, ir tai trunka apie 3 savaites. Taip pat nemigą gali lydėti koš­mariški sapnai, vaikščiojimas ir kalbėji­mas naktimis. Ilgalaikė nemiga kenkia psichikai, širdies ir krauja­gyslių, endokrininei siste­mai. Miegant organizmas pailsi, susireguliuoja vidi­nės funkcijos, todėl išsi­miegoti yra labai svarbu. Tada būsime budrūs, ener­gingi, produktyviai dirbsi­me, pagerės imuninė sis­tema. Jei žmogus iš pačio ryto geria energinį gėrimą, o visą dieną - kavą, bet vis tiek užsnūsta prie stalo, tai jau signalas, kad reikia kreiptis į medikus.


Miegą trikdo:

  • galvos skausmas;
  • sutrikusios mens­truacijos;
  • reakcija į stresą (ypač pasikartojan­čios situacijos);
  • pamaininis darbas (beveik visi žmonės, dirbantys pamaino­mis, skundžiasi su­trikusiu miegu).

Kada nerimauti nevertėtų ?

Vis dėlto nemigos diagnozė gali būti nu­statyta skubotai, štai paprasta situacija: keletą naktų ilgėliau neužmiegate arba naktį atsikėlę pradedate nerimauti dėl nemigos, puolate į neviltį, kad neišsimie­gosite, ir t.t. Taip kvaršinant galvą ir už­sikraunant papildomų rūpesčių, aktyvina­mas centrinėje nervų sistemoje esantis nerimo mechanizmas. Įsijungdamas, jis tikrai gali pabloginti miego kokybę. Kaip jau minėta, svarbu - ne miego kiekybė, bet kokybė. Tad tikrai nesergate nemi­ga, jei jaučiatės puikiai, nors miegate trumpai ar negiliai... Kartais žmonės jau­čia nerimą, kad negali užmigti arba kad visą naktį nesumerkia akių, nors iš tikrų­jų miega

Kaip nugalėti nemigą?

Kadangi esame labai skirtin­gi, visiems tinkamo recep­to nuo nemigos nėra, tačiau yra būdų, galinčių pagerinti miego kokybę.

Jei naktį miegate su pertraukomis (vis pra­bundate):

  • dieną neikite pogulio;
  • pusvalandį prieš miegą suvalgykite vaisių, kuriuose yra fruktozės, pvz.. bananų (jie padės sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje);
  • venkite alkoholio - išgėrus tokių „migdomųjų", paprastai atsibundama ir paskui sunktai užmiegama;
  • miegamąjį paverskite poilsio oaze, kad ši vieta jums asocijuotųsi tik su miegu, o ne darbo kabinetu;
  • nerūkykite, nes rūkant stimuliuojama nervų sistema, todėl miegas būna ne toks gilus, dažniau prabundama.

Kada prireikiama migdomųjų

Kai skauda galvą arba pakyla tempera­tūra, griebiamės tabletes, taip pat elgia­mės, kai negalime normaliai išsimiegoti Įprasta, kad sunegalavus pirmiausia keliaujame į vaistinę, o tik paskui pas gy­dytoją.

Migdomieji atkuria fiziologini miegą. Šie vaistai turi būti parduodami tik su receptais, nes kiekvienas nemigos atvejis yra individualus. Kai yra sutrikęs širdies ritmas arba pasireiškia miego apnėja, netinkamai parinkti migdomieji si­tuaciją gali tik pabloginti. Pavojinga ir neprotinga skolintis migdomuosius iš draugių, kaimynių ar gi­minaičių – ners jokios garantijos, kad tie medikamentai jums padės, nesukels šalutinio poveikio. Jei vis dėlto gydytojas paskyrė vaistų nuo nemigos, nereikėtu baimintis, kad tapsite nuo jų priklausomas. Miego sutrikimams gydyti skiriami naujos kartos selektyvieji, migdomieji vaistai (SMV). Prie jų nepriprantama, jie neslopina kvėpavimo centro veiklos, neatpalaiduoja raumenų, beveik nepakeičia fiziologinės miego struktūros. Tinka ne tik tais atvejais, kai sunku užmigti bet ir kai dažnai prabundama naktį. Prabudus, pavyzdžiui, 2-3 val. nakties ir iš­gėrus tabletę, ryte nejaučiamas mieguistumas

Nemigą galima išgydyti

Ilgai juokauta, kad nuo ne­migos, kaip ir nuo meilės, vaistų nėra. šias proble­mas spręsdavo psichologai, psichiatrai. Dabar miego sutrikimus gydo miego medicinos centruose dirbantys specialistai. Lietuvoje veikia net kelios specialios laboratorijos Vilniuje, Kaune, Palangoje. Atliekami testai, polisomnografijos tyrimas: vakare, valandą prieš miegą, priklijuojami elektrodai it tiriamasis natūraliai užmiega. Visa laiką, kol jis miega, kompiuteris fiksuoja sme­genų bioelektrinj aktyvumą, t. y. elektro­encefalogramą, akių obuolių, kojų jude­sius, apatinio žandikaulio raumenų tonusą, kūno padėtį, pulsą, rašo elektrokardiogramą, brėžia kvėpavimo kreives. Po tokio tyrimo nustatoma tiksli diagno­zė ir skiriamas gydymas. Jei į miegamąjį einame bijodami, kad vėl teks vartytis lovoje, kreipkimės į specialistus, jie grąžins malonumą miegoti, ir pasaulis nušvis gražiausiomis spalvomis.

Į specialistus reikėtų kreiptis jei:

  • pasikeitė užmigimo laikas;
  • užmigti trukdo įvai­rios galvoje besisu­kančios mintys;
  • naktį nubundate kelis kartus;
  • ryte atsikeliate vi­siškai nepailsėję, net ir nusiprausę nesijaučiate žva­lūs, dieną esate labai mieguisti.

Kaip įveikti nuovargį

Tikriausiai kiekvienam yra tekę patirti keistą būseną, kai, regis, nieko rimto neveikei, o jauti tokį siaubingą nuovargį, kad net judėti nebepajėgi. Na, iš tikrųjų tokiu atveju nesinori nei judėti, nei kalbėti, net televizorių žiūrėti pasidaro didžiulis, varginantis darbas.

Susidaro įspūdis, kad visa energija vieną akimirką ėmė ir kažkur išgaravo. Ne pati maloniausia būsena, ką jau čia ir kalbėti.

 Jei tokion situacijon pakliūnate dažnokai, šis straipsnis— kaip tik jums. Siūlome jums kelis visiškai paprastus būdus, padėsiančius susigrąžinti kažkur „nutekėjusią" energiją be jokių ypatingų triukų, be kokių nors super sudėtingų mokslinių atradimų. Viskas paprasta. Vienintelis, ko tikrai reikia, tai nuspręsti kovoti su iš pirmo žvilgsnio viską nugalinčiu nuovargiu.

 Taigi prieš jus— penkios sąlygos, leisiančios jums gyventi be nuovargio.

 Nepamirškite pusryčių

 Nesiūlome sušveisti dubenį sriubos, keturis kotletus ir dar gabalėlį pyrago užgeriant tradiciniu kompotu. Bet jei ryte nepapildysite savo jėgų jogurtu, gabalėliu sūrio, rupios duonos riekele

ar dar kuo nors „kukliu ir lengvai virškinamu", jau apie pietus sulėtėjus organizmo metabolizmui jus netikėtai pasivys nuovargis, apatija, melancholiškos nuotaikos. Galite net nemėginti įrodyti sau ir aplinkiniams, kad jūsų organizmas toks unikalus, jog gali kuo ramiausiai išsiversti be pusryčių. Taip nebūna, kad ir ką jūs manytumėte! Jei pusryčiams visiškai nebelieka laiko, mat kiekvieną laisvą minutę išnaudojate tam, jog galėtumėte dar truputėlj padrybsoti lovoje, bent jau pasiimkite į darbą kokių nors vaisių ir pirma pasitaikiusia proga juos suvalgykite. Nebūkite savo organizmo „nedraugai".

Pusryčių receptas: avižinė košė su razinomis, kitokiomis uogomis, smulkiai pjaustytais obuoiiais bei kapotais riešutais.

Gerkite dažniau ir daugiau

Apatiją ir nuovargį gali sukelti organizmo dehidracija, todėl būtina gerti daug skysčių. Kava ir alkoholis visiškai nesiskaito. Tai gali būti paprastas arba mineralinis vanduo, sultys arba žalia arbata. Na, o kaip tradicinis energetinis gėrimas (bet ne skysčių papildymo būdas) puikiai tiks kava. Receptas: bananinis kokteilis. Sutrinti iki piurė pusę banano, įpilti 150 ml apelsinų sulčių, du valgomuosius šaukštus citrinų sulčių ir šaukštelį mėgstamiausio jūsų sirupo.

Norite miego - atsigulkite

Visi puikiai žino, kad geriausiai būdas pailsėti — kaip reikiant išsimiegoti. Nuo miego priklauso mūsų nuotaika, atmintis ir netgi organizmo ląstelių regeneracija. Mūsų dienomis didesnė žmonijos dalis kamuojama miego sutrikimų, o tai, be jokios abejonės, daro įtaką ir darbingumui, ir netgi šalių ekonomikai. Idealiausiu atveju žmogus turi miegoti maždaug aštuonias valandas per parą, kitaip organizmas ima sekinti pats save. Dažnokai pasitaiko situacija, kai iš tiesų esate pavargę, bet niekaip negalite užmigti. Tokiais atvejais padės raminančios priemonės. Nebūtina iš karto prisigerti migdomųjų vaistų, pui­ kiai tiks ir žolelių arbata arba drungnas dušas.

Receptas: šilta vonia su aromatiniu levandų aliejumi sureguliuoja kraujotaką ir gali pakeisti migdomuosius.

Nėra jėgų? Pašokite!

Paprastai kai užplūsta nuovargis, norisi tik atsigulti į lovą ir pramiegoti ištisas paras, tačiau kartais miegas dėl visiškai neaiškių priežasčių neduoda taip trokštamo efekto. Nubundate ir jaučiate tokį patį nuovargį, koks ir pri­vertė griūti į lovą. Tokiu atveju sprendimas gali būti visiškai kitoks: įsijunkite muziką ir pašokite. Jei jums itin sunku atlikti paprastus judesius, vadinasi, kaip tik jų šiuo metu reikia labiausiai. Nugalėkite save ir toliau aktyviai judėkite. Visame tame yra dar vienas pliusas: ne tik prasiblaškysite, bet ir kaip reikiant prisišokę labai ramiai miegosite, o nubusite kuo puikiausiai pailsėję. Receptas: kasdien bent pusvalandį pasivaikščiokite pėsčiomis ir, jei tik yra galimybė, atsisakykite lifto „paslaugų".

Tegul džiaugsmas supa jūsų gyvenimą!

Stresai ir nusivylimai griaunančiai veikia energetinius resursus. Žinoma, jums tikrai nepavyks visiškai išvengti stresų (o ir nereikia, jie irgi kartais dovanoja savus pliusus, sukelia adrenalino pliūpsnius), tačiau galite išmokti „atsijungti" nuo situacijų, kurių negalite pakeisti. Kitaip sakant, galite išmokti blokuoti viską, kas nėra malonu ir naudinga. Stenkitės kuo dažniau būti gamtoje, praleisti kuo daugiau laiko su žmonėmis, kurie jums yra iš tiesų malonūs ir geranoriški. Pasistenkite išbraukti iš savo gyvenimo varginantį bendravimą, betikslį darbą ir aplinkinių kaprizus. Pasakykite „NE" viskam, kas varžo jūsų galimybes, ir pagaliau įsileiskite į savo gyvenimą džiaugsmą. Receptas: dvi minutes giliai ir lėtai kvėpuokite (per nosį įkvėpkite, per burną iškvėpkite). Toks ritmiškas kvėpavimas padeda atsipalaiduoti ir prisotina orga­nizmą deguonimi.

Neleiskite nuovargiui valdyti Jūsų, Būkite stipresni už viską, kas slegia, vargina, sukelia nemalonius ppjūčius.

Mėlynės ant kojų

 Mėlynės gali būti kraujo ligos pasekmė. Tokiu atveju jomis nusėtas visas kūnas. Jeigu jos atsiranda tik ant kojų šalia sutrūkinėjusių kapiliarų, galima spėti, kad tai susiję su kraujagyslėmis. Taip prasideda varikozinis venų išsiplėtimas. Venų sienelės nusilpsta, tampa neelastingos ir labai trapios. Po oda esančios kraujagyslės net po silpno sutrenkimo kietu daiktu lengviau traumuojamos. Per mikroskopinius įtrūkimus kraujas patenka į audinius ir atsiranda mėlynė.

 Stenkitės daug vaikščioti

 Norėdami išvengti šios ligos privalote rūpintis kojomis. Visų pirma reikia judėti. Venų sistemos veiklai itin naudinga lipti laiptais. Todėl stenkitės kuo rečiau naudotis liftu. Taip pat viešuoju transportu ar automobiliu. Be pasivaikščiojimo pėsčiomis, venas stiprina įvairios ritminės apkrovos – bėgimas, plaukimas, važiavimas dviračiu ar slidinėjimas.

 Dažniausiai varikozė gresia žmonėms, kuriems tenka visą dieną praleisti stovint. Poilsio minutę patartina pasėdėti užkėlus kojas aukščiau, pavyzdžiui, ant stalo. Tokia poza sumažina venų krūvį ir palengvina kraujo apytaką.

 Jeigu išoriškai liga pasireiškia tik sutrūkinėjusių kapiliarų tinkleliais- voratinkliais, galima daryti masažą. Atsargiai, švelniai ir būtina naudoti drėkinamąjį kremą, kad neatsirastų mėlynių.

 Iš pradžių reikia glostyti ir masažuoti kojas nuo kelių kirkšnių link. Paskui blauzdą (pradedant iš apačios), paskiausiai – atskirai visus pirštus. Nuo pirštų į viršų reikia trinti išorinę pėdos dalį. Vėliau – sukamaisiais judesiais padą ir kulną. Paskiausiai reikia energingai įtrinti blauzdinį pėdos sąnarį.

 Dirbdami sėdimą darbą stenkitės, kad kūno laikysena būtų taisyklinga. Nesikūprinkite, neįtempkite pečių ir stenkitės nekryžiuoti kojų. Visa tai trukdo kraujotakai. Kas dvi tris valandas būtina pramankštinti kojas. Aišku, geriau pasivaikščioti. Blogiausiu atveju pajudinkite jas sėdėdami. Pavyzdžiui, sėdėdami ant kėdės ištieskite kojas, pasukiokite pėdas. Vėliau pastatę kojas ant grindų šiek tiek pakelkite kulnus ir atsistokite ant pirštų galiukų. Atsiremkite kulnais ir užrieskite į save pirštus. 15 – 20 kartų iš eilės kiekvieną koją perstatykite nuo kulno ant pirštų.

 Nešiokite patogią avalynę

 Jeigu pastebite pirmuosius ligos požymius, itin didelį dėmesį skirkite avalynei. Ji turi būti kuo patogesnė. Šiuo atveju netinka nei aukšta pakulnė, nei plokščias padas. Teks rinktis maždaug per vidurį. Peržiūrėkite ir rūbų spintą: tiek viršutiniai, tiek apatiniai ankšti drabužiai gali trikdyti normalią kraujo apytaką. Kojinės iki kelių ir trumpos kojinytės su gumytėmis taip pat netinka.

 Ką reikėtų daryti

 ● Mūvėti elastines kojines ir pėdkelnes;

 ● Batų kulnas neturėtų būti aukštesnis nei 6 centimetrai;

 ● Ilsėdamiesi kojas pakelkite 15 centimetrų aukščiau širdies lygio;

 ● Mažiau kaitinkitės saulėja, geriau ilsėkitės pavėsyje;

 ● Naudingos sporto šakos: ėjimas, bėgimas, plaukimas, dviratis, slidės;

 ● Valgykite daugiau vaisių, daržovių, javų ir augalinių produktų;

 ● Išgerkite reikiamą kiekį vandens. Suaugęs žmogus per dieną turi išgerti du tris litrus skysčių, ypač kai karšta;

 ● Stenkitės nedėvėti drabužių, varžančių pečius ir klubus;

 ● Administraciniuose pastatuose, prekybos centruose, gyvenamuosiuose namuose stenkitės lipti laiptais, o ne kilti liftu. Tai teigiamai veikia venas;

 ● Sėdėkite tiesiai, nekryžiuokite kojų. Geriausios kėdės ir krėslai – su kieta sėdimąją dalimi;

 ● Netampykite sunkių nešulių. Apsipirkdami naudokitės vežimėliais produktams;

 ● Atsisakykite karštos vonios. Kojas plaukite šaltu vandeniu. Nesiplės venos ir palengvės kraujotaka;

 ● Saulė naudinga, bet jos karštis apsunkina venų sistemos darbą. Todėl rinkitės poilsį pavėsyje. Stenkitės dažniau pabėgioti po šaltą vandenį;

 Pratimai

 1.  Atsiremkite abiem rankom ir laisvai kvėpuodami pasistiebkite ant pirštų galų, o tada nusileiskite ant kulnų.

 2. Sėdėdami ant kėdės suglauskite kojas ir paeiliui kelkite kojas nuo pirštų galų ant kulnų.

 3.  Pečių aukštyje rankomis atsiremkite į sieną. Pasistiebkite ant rankų galų ir nusileiskite.

 4.  Įkvėpdami pakelkite rankas aukštyn ir pasistiebkite, o iškvėpdami nusileiskite ant pėdų.

Parengė: Sveika oda

Cholesterolis

Mūsų proseneliai, dirbdami sunkius fizinius darbus nuo aušros iki sutemų, buvo įpratę valgyti sočiai ir riebiai. Jų įpročiai ir patirtis išliko iki mūsų dienų.

 Tačiau šiais laikais žmonių gyvenimo būdas gerokai pasikeitė: daug sėdime, į darbovietę važiuojame automobiliu ar autobusu, daug darbų už mus padaro modernūs mechanizmai. Žmogaus organizmas nebespėja suvartoti visų su maistu gaunamų medžiagų, o kai kurios jų yra itin kenksmingos. Viena tokių medžiagų yra cholesterolis.

Cholesterolis - daugelio ligų priežastis. Per gausiai vartojami gyvulinės kilmės riebalai, kuriuose apstu cholesterolio, bei lengvai virškinami angliavandeniai, pavyzdžiui, cukrus, yra svarbiausia išeminės širdies ligos ir trečdalio vėžio ligų priežastis. Per didelis cholesterolio kiekis skatina aterosklerozės, kraujotakos sistemos ligas, progresavimą.

  Sergamumas ateroskleroze ir jos komplikacijų sparčiai daugėja: 50 procentų visų mirčių atvejų- dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Taip yra dėl mažo žmonių fizinio aktyvumo, riebalų apykaitos sutrikimų, dažnų stresų.

 Vartojant per daug gyvulinio riebaus maisto ir cukraus ant kraujagyslių sienelių atsiranda riebalinių plokštelių, o viena jų pagrindinių sudedamųjų dalių yra cholesterolis. Laikui bėgant šios plokštelės išopėja, o ant išopėjusio nelygaus paviršiaus susidaręs kraujo krešulys gali užkimšti kraujagyslės spindį. Tada, jei pažeista kraujagyslė yra galvos smegenyse, ištinka insultas. Kai užkemšamos širdies kraujagyslės, žmogus suserga išemine širdies liga, o jos padariniai - stenokardija (krūtinės skausmai), širdies ritmo sutrikimai, miokardo infarktas ir net staigi mirtis.

 Kaip sumažinti cholesterolio kiekį

 Esama įvairių būdų, kaip sumažinti cholesterolio kiekį. Tyrimų rezultatai rodo, kad laikantis dietos ir vartojant specialius maisto papildus galima sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Tuomet aterosklerozės plitimo procesas stabilizuojasi, mažėja aterosklerozinių plokštelių.

 Kaip taisyklingai maitintis, kad išvengtume cholesterolio koncentracijos didėjimo krau­jyje?

 * Svarbu valgyti įvairų maistą,

 * dažniau augalinius produktus nei gyvulinius,

 * būtina mažiau vartoti riebaus maisto,

 * keletą kartų per dieną valgyti grūdų produktų (duonos, kruopų),

 * bulvių, vaisių, daržovių,ypač šviežių.

  Reikia suvalgyti tiek maisto, kad kūno svoris būtų normalus, t.y gautos energijos kiekis būtų lygus išeikvotos energijos kiekiui.

 Kai cholesterolio kraujyje yra labai daug, taikomi intensyvaus gydymo metodai: hemodializė, hemosorbcija. Tačiau šie būdai yra sudėtingi, brangūs, jų efektas trumpalaikis ir jie tik papildo gydymą dieta.

 

Mineralinis vanduo gerina virškinimą

 Vanduo mums yra ypač svarbus. Be vandens negalėtų išgyventi nė vienas gyvas organizmas, negalėtų funkcionuoti daugelis organizmo sistemų. Tad kokia vandens įtaka virškinimui?

 Vanduo palaiko tinkamą vidinę organizmo terpę ir užtikrina ląstelių funkcionavimą. Taip pat vanduo labai svarbus baltymų, lipidų, nukleino rūgščių bei ląstelių membranų funkcijai ir struktūrai, be vandens negalėtų vykti daugelis fermentinių reakcijų virškinimo sistemoje.

 Mineralinių medžiagų įtaka virškinimui

 Jei norime, kad mūsų virškinimo sistema būtų gera, specialistai pataria gerti mineralinio vandens. Pasak jų, mineraliniame vandenyje yra įvairių mineralinių medžiagų bei mikroelementų, padedančių išvengti virškinimo sistemos negalavimų. Jeigu mineralinio vandens geriama mažai, organizmas nepakankamai gauna tokių mikroelementų kaip magnis, kalcis, sulfatai, todėl gali sutrikti organizmo fermentines reakcijos, paprasčiau sakant, sutrikti virškinimas.

 Koks būna mineralinis vanduo?

Mineralinio vandens kokybę ir naudą žmogaus organizmui lemia vandenyje ištirpusių mineralinių medžiagų sudėtis. Natūralus mineralinis vanduo pagal vandens savybę lemiančių jonų koncentraciją gali būti hidrokarbonatinis, chloridinis, sulfatinis, kalcinis, magninis, geležingasis, rūgštinis, natrinis. Pagal sausųjų liekamųjų medžiagų kiekį, natūralus mineralinis vanduo gali būti turintis labai mažai mineralinių medžiagų (mažiau negu 50 mg/l), turintis mažai mineralinių medžiagų (mažiau negu 500 mg/l) ir turintis daug mineralinių medžiagų (daugiau kaip 1500 mg/l).

 Mineralinis vanduo labai naudingas virškinimui

Pasak specialistų, mūsų šalyje esantys vidutinės mineralizacijos kalciniai- magniniai- sulfatiniai natūralūs mineraliniai vandenys gali būti naudingas virškinimo sistemos veiklai.

Mineralinis vanduo ypač tinka pagyvenusiems žmonėms, kuriems reikia daugiau kalcio, taip pat moterims nėštumo periodu ir prasidėjus menopauzei.

Natūralus mineralinis vanduo rekomenduojamas sveikiems vaikams, suaugusiesiems, daug sportuojantiems žmonėms, taip pat sergantiesiems tokiomis ligomis kaip osteoporozė, užkietėjus viduriams, labai prakaituojant.

Blogas kūno kvapas

 Kodėl vieni žmonės gali kiaurą dieną bėgioti, prakaituoti ir vis tiek gaiviai kvepėti. Tuo tarpu nuo kito vos pusdieniui praėjus sklinda aplinkiniams nosis riečiantis „sodrus" prakaito kvapelis.

 Prakaituoja visi- maži ir dideli. Tik kiekvienas skleidžia skirtingą kvapą. Prakaito liaukų išskiriamas sekretas yra bekvapis. Tačiau šį sekretą skaido ant mūsų odos "gyvenantys" ir sekretu mintantys" mikroorganizmai. Sekretas suskaidomas iki riebiųjų rūgščių- taip atsiranda prakaito kvapas. Taigi, prakaito kvapas priklauso nuo jo cheminės sudėties, gausumo ir mikroorganizmų kiekio.

Hiperhidrozė

 „Būsena, kai prakaitavimas patalogiškai padidėja, vadinama hiperhidroze. Ji gali kilti dėl ligų: diabeto, tuberkuliozes,endokrininių negalavimų, streso. Taigi gausus prakaitavimas gali būti ir ligod simptomas, ir palydovas. Sirgdamas žmogus ne tik daugiau prakaituoja, bet keičiasi ir jo prakaito kvapas. Viskas tarsi užburtame rate: daugiau prakaituoji- ant kūno gyvena daugiau mikroorganizmų; daugiau mikroorganizmų- intensyvesnis prakaito liaukų išskiriamo sekreto skaidymas;intensyvesnis skaidymas- aštresnis kvapas.

 Prakaito kvapo pašalinimas

 Nuo senų senovės žmonės ieškojo būdų, kaip pagerinti kūno skleidžiamą kvapą. Net nesiprausdami tepėsi įvairiais aliejais, tiesa, istorija nutyli, kaip iš tikrųjų jie kvepėjo. Šiuo metu egzistuoja trijų rūšių priemonės, suteikiančios kūnui gaivų kvapą:

 • Pakeičiančios (modifikuojančios) prakaito kvapą.

 • Šalinančios.

 • Neleidžiančios kvapui atsirasti (prevencines).

 Pirmoji nemalonų prakalto kvapą naikinanti priemonė- nuolatinis prausimasis. Per parą žmogus privalo mažiausiai vieną kartą palįsti po dušu. Tad rytas duše tikrai nėra ponų „išmislas". Deja, mūsų tautiečiai neretai tarsi katinai apsiprausia aplink nosį ir viskas. Aplinkiniai turi kęsti nuo jų sklindantį „kvapelį". Mediciniškai tariant, kuo žmogus dažniau prausiasi, tuo mažiau mikroorganizmų lieka ant kūno. Kuo silpnesnė mikroorganizmų veikla- tuo švelnesnis prakaito kvapas.

 Taigi nusiprausus reikia naudoti prakaito kvapą keičiančias priemones- dezodorantus. Į dezodoranto sudėti įeinančios medžiagos jungiasi su prakaitu ir kvapas keičiasi. Idealu, kai prakaito kvapo neužuodžiame- tik dezodoranto.

 Antroji minėta priemonė šalina prakaito kvapą- tai dezodorantai, turintys antibakterinį poveikį, šiuose dezodorantuose yra ir prakaitą sugeriančių medžiagų (pavyzdžiui, specialaus talko).

 Trečioji priemonė tiesiog neleidžia prakaitui atsirasti- tai antipersplrantal. Juose taip pat yra įvairių druskų (dažniausiai aliuminio) ir antibakterinių medžiagų. Antipersperantų poveikis trejopas: sugeria prakaltą, veikia antibakteriškai ir slopina prakaitą.

 Pasirinkimas

Dezodorantą, antipersperantą, net muilą nelengva pasirinkti, ypač jeigu žmogaus jautri oda. Pradėkime nuo muilo. Jei oda jautri, patariama rinktis prausimosi priemones, skirtas jautriai odai, ypač tiks bešarminiai muilai. Jų yra kiekvienoje vaistinėje. Jeigu prakaituojate nedaug užteks dezodoranto. Gausiai prakaituojantiesiems patartina rinktis antros kategorijos dezodorantus, turinčius antibakterinį poveikį. Ypač gausiai prakaituojantiems rekomenduojami antipersperantą.

  Kas gali atsitikti pasirinkus netinkamą dezodorantą? Kalbame ne tik apie blogą netikusio dezodoranto kvapą bet ir apie poveikį mūsų odai. Jeigu dezodorantas pasenęs ar prastos kokybės prastos kokybės, žmogui gresia prakaito liaukų uždegimas 9hidradenitas). Primename, jog maža kaina tikrai negarantuoja kokybės. Tada įsigiję dezodorantą už kelis litus, nesitikėkite, kad jis puikiai, kokybiškai šalins prakaito kvapą, gaivins.

Parengė: Sveika oda

 

Kad nevargintų nugaros skausmai

 Sėdimas darbas, keliavimas vien mašina, vakaras prie televizoriaus- tokia šiandien tikriausiai ne vieno žmogaus kasdienybė. Galimas ir kitas variantas: visa darbo diena praleista stovint, o vakare lieka laiko tik pavakarieniauti ir šiek tiek pailsėti ant sofos. Deja, bet taip gyvendami ir vienu, ir kitu atveju galime sulaukti tam tikrų pasekmių. Nuo ilgo ir netaisyklingo sėdėjimo ar stovėjimo ilgainiui atsiranda nugaros skausmų, kurie praneša apie galimus sunkesniu sveikatos sutrikimus.

 

Netaisyklinga laikysena

 Dažniausia nugaros skausmų priežastis - netaisyklinga laikysena. Mūsų sėdėjimo ar stovėjimo poza darbe, netaisyklingas sunkių daiktų kilnojimas ir nešiojimas, ilgalaikis varginantis darbas pasilenkus- visi šie veiksniai stipriai veikia stuburo būklę. Per ilgą laiką dėl netaisyklingos padėties kinta natūralūs stuburo linkiai, dėl to atsiranda nugaros skausmų. Vėliau atsiranda stuburo deformacijų: skoliozė, išvaržos.

 Pajutus nugaros skausmus, nereikėtų į juos numoti ranka, jei kreipsitės į gydytoją, jis išsiaiškins, kokia kūno padėtis juos sukelia, ir tada bus lengviau pašalinti skausmo priežastį. Kai laikysena taps taisyklinga, nugaros skausmas išnyks. Nekreipiant dėmesio į skausmą ir nekoreguojant savo laikysenos, ilgainiui gali atsirasti struktūrinių pakitimų stuburo sąnariuose - prasideda ankstyvas sąnarių senėjimas.

 Kaip išmokti sėdėti

Dirbdami prie kompiuterio ar panašų darbą daugelis sėdi vadinamąja „apvalia" nugara. Tokius žmones dažniausiai vargina nugaros skausmai  juosmens srityje, kuriuos lemia pertempti minkštieji audiniai. Atsistojus šis skausmas trunka kelias sekundes, kol audiniai atsigauna. Tačiau ilgainiui stojimasis nuo kėdes tampa vis skausmingesnis.

 Ilgai sėdėdami ir nekeisdami kūno padėties sudrimbame, kadangi raumenys, kurie laiko nugarą, pavargsta, praranda reikiamą tonusą, jei ir toliau sėdėsime susikūprinę, nugaroje gali išsitempti raiščiai, vėliau, nekreipiant dėmesio į savo sėdėseną, gali prasidėti diskų deformacija, jų poslinkiai stuburo sąnariuose.

 Norint išvengti tokių pasekmių, itin svarbu pasirinkti tinkama kėdę ir darbo vietą. Gaila, tačiau dažniausiai daugelio kėdžių dizainas būna nepritaikytas taisyklingai sėdėsenai, todėl laikysena reikėtų pasirūpinti patiems. Stenkitės sėdėti taip, kad natūralūs nugaros linkiai (lordozė), kurie būdingi stovint, išliktų ir sėdint. Jei turite galimybę, įsigykite kėdę, kurios atrama atitiktų natūralius nugaros linkius ir būtų tinkamo aukščio. Ne pro šalį ir aktyvaus judėjimo pertraukėles.

 Optimalią  laikyseną galite atrasti taip:

 pirmiausia atsisėskite kiek įmanoma ištempta nugara (akcentuojant lordozę), o tada lordozę sumažinkite apie 10 procentų (šiek tiek atsipalaiduokite, kad nugara nebūtų plokščia.

 Judėjimo nauda

 Niekas taip gerai neišjudins nugaros ir nepašalins skausmų, kaip judėjimas. Visai nebūtina persitempti. Reguliari mankšta, bėgiojimas rytais, plaukiojimas baseine, aerobika- visos šios sporto rūšys neleis suglebti raumenims ir suteiks kūnui lankstumo ir grakštumo.

 Tačiau jei jūsų pasirinkta sporto šaka nepadeda atsikratyti nugaros skausmo, reikia būtinai kreiptis į gydytoją. Kitaip neteisingai sportuojant ir netinkamai atliekant fizinius pratimus, galima dar labiau sau pakenkti.

 Svarbiausia nepamirškite judėti, - tada išnyks ne tik nugaros skausmai, bet ir anstvoris, nuolatinis nuovargis, stresas ir daugelis kitų sveikatos problemų.

 

 Nugarą atpalaiduojantys pratimai

1. Pritraukite kelį prie krūtinės ir stenkitės jį traukti priešingo peties link, kol pajusite tempimą dešiniojo klubo išoriniame paviršiuje. Tempimui skirkite 20 sekundžių. Pratimą pakartokite kita koja.

 2. Pritraukite abi kojas prie krūtinės ir žiūrėkite, kad tuo metu pakaušis gulėtų ant grindų. Paskui susirieskite ir galva pasiekite kelius.

 3. Kojas sulenkite per kelius, galvą padėkite ant grindų. Vieną ranką ištieskite virš galvos (delnu į viršų), o kitą prie šono (delnu žemyn).Tuo pačiu metu tieskite rankas priešingomis kryptimis, kol pajusite tempimą pečiuose ir nugaroje. Taip pabūkite 6- 8 sekundes. Pratimą pakartokite po du kartus kiekvienai rankai. Apatinė nugaros dalis turi būti atpalaiduota ir lygi.

 4. Ištemkite rankas virš galvos, ištieskite kojas ir temkite galūnes priešingomis kryptimis 5 sekundes, paskui atsipalaiduokite.

Žuvų taukai

 Vyresni žmonės prisimena, kaip mamos juos girdydavo žuvų taukais. Jų kvapas ir skonis kelia ne pačius maloniausius prisiminimus. Žinomas tai nebuvo dar vienas vaikų "kankinimo" metodas, o tiesiog būdas gauti vitaminų A ir D, reikalingų nesočiųjų riebalų rūgščių.

 

 Be vitamino A nesusidro naujos odos ląstelės, palaiko normalią odos ir gleivinių būklę. Šis vitaminas būtinas, kad normaliai formuotųsi kaulai ir dantys, kad normaliai augtume, greičiau gytų žaizdos. Jis taip pat dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.

  Vitaminas D žmogaus organizme sintetinamas veikiant saulės šviesai, bet žiemą saulės trūksta ir tenka ieškoti kitų vitamino D šaltinių. Šis vitaminas reguliuoja mineralinių  medžiagų kalcio ir fosforo apykaitą, padeda jiems išsilaikyti kauluose ir dantyse. Jo trūkstant vaikai gali susirgti rachitu, o suaugusiems susilpnėja raumenys ir sumažėja atsparumas infekcijoms.

 Žuvų taukuose taip pat yra žmogui ne mažiau nei vitaminai reikalingų medžiagų, pirmiausia, omega-3 nesočiųjų riebalų rūgščių. Svarbiausios jų yra eikozapentanoninė (EPR) ir dokozaheksanoinė (DHR)rūgštys. Žmogaus organizmas šių medžiagų negamina, todėl turi pakankamai jų gauti su maistu. Jei nesate vegetaras, turėtumėte gauti šių medžiagų valgydami. Vegetarams vienintelis šių rūgščių šaltinis- žuvų taukai.

 Omega-3

 Omega-3 reikšmė žmogui nustatyta tik pastaraisiais metais, atlikus daugybę medicininių tyrimų, nors jau seniai pastebėta, kad vandenynų pakrančių, šiaurės kraštų gyventojams- t.y. žmonėms, kurių maisto racione nepaprastai daug riebių žuvų, jūros gyvūnų mėsos bei taukų, nebūdingos kai kurios ligos. Nepaisant atšiaurių gyvenimo sąlygų ir drėgno klimato, jie beveik neserga reumatiniu artritu, gerokai retesnės širdies ir kraujagyslių ligos. Tarp jų, beje, retesnis ir nerviniai sutrikimai, pvz. apatija, depresija, polinkis į savižudybę. Rudeninių depresijų ir jų jų pasekmių gausėjimą mūsų kraštuose bandoma aiškinti natūralios šviesos trūkumu, tačiau šie negalavimai nebūdingi mūsų platumų ir net šiauriau gyvenančių tautų atstovams, kurie tradiciškai vartoja daugiau riebių žuvų. Statistikos duomenys rodo, kad Japonijoje, Korėjoje, Taivane savižudybių procentas yra vienas mažiausių

 Efektas

 Dideliu laimėjimu galima laikyti faktą, kad žuvų taukus sėkmingai vartojame aterosklerozės bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Žuvų taukai ir omega-3 mažina kraujyje cirkuliuojančių trigliceridų ir vadinamojo „blogo" cholesterolio kiekį. Esant dideliam trigliceridų ir mažo molekulinio svorio („blogo") cholesterolio kiekiui ant kraujagyslių sienelių formuojasi riebalinės plokštelės, kurios mažina kraujagyslių skersmenį ir laidumą. Dėl to kyla aterosklerozės ir jos pasekmių - infarkto, insulto, atminties praradimo - rizika. Vartojant žuvų taukus širdies ligų profilaktikai pasirodė, kad jie veikia kur kas efektyviau, jei geriami kartu su vitaminu E. Teigiamą efektą padeda pasiekti ne tik omega-3, bet ir kitos nesočiosios riebiosios rūgštys.

 Nustatyta, kad žuvų taukai gali sumažinti homocisteino kiekį ir kraujo klampumą, kitaip sakant, „skystina" kraują. Beje, žmonėms, vartojantiems kraujo klampumą ar krešėjimą reguliuojančius vaistus (varfariną, hepariną), reikėtų vengti didelių žuvų taukų dozių. Žuvų taukų sukeliamas kraują skystinantis poveikis kur kas švelnesnis nei aspirino bei į jį panašių preparatų ir nekelia vidinio kraujavimo pavojaus.

 Tyrimais nustatyta, kad antsvorį turintiems žmonėms žuvų taukuose esanti DHR sumažina kraujospūdį.

 Žuvų taukai labai efektyviai ir nedarydami šalutinio poveikio sumažina reumatoidinio artrito simptomus. Svarūs įrodymai padarė įspūdį net ir tradicinio gydymo šalininkams. Deja, kaip ir dauguma šiuolaikinių priemonių, žuvų taukai negali visiškai sustabdyti šios ligos progresavimo.

 Sergančiųjų cukriniu diabetu tyrimai parodė, kad nors žuvų taukai ir neturi tiesioginės įtakos cukraus kiekiui kraujyje, jie gali būti sėkmingai vartojami kaip profilaktikos priemonė ir omega-3 rūgščių šaltinis bendrai organizmo būklei pagerinti.

 Daug tyrimų atlikta norint nustatyti žuvų taukų poveikį nervų sistemos ir galvos smegenų veiklai. Gauti rezultatai parodė, jog žuvų taukuose esančios omega-3 rūgštys efektyviai padeda gydyti šiuos sutrikimus. Žuvų taukų ir omega-3 preparatų vartojimas gali sumažinti depresinės būklės atsiradimo tikimybę, taip pat gerina atmintį.

 Nustatyta, kad reguliariai vartojant žuvų taukus mažiau kamuoja menstruaciniai skausmai (ypač vartojant kartu su vitaminu B12), mažiau susergama alerginėmis ir su imuniteto trūkumu susijusiomis ligomis. Bandymai rodo, kad žuvų taukai stabdo kasos, žarnyno, prostatos, pieno liaukų vėžio vystymąsi. Šie efektai, kaip ir uždegimą slopinantis vei­kimas, susiję su tuo, kad žuvų taukuose esančios medžiagos keiča prostaglandinų gamybą organizme.

 Įdomus yra didelių žuvų taukų dozių sukeliamas efektas žmonėms, kuriems būdingas Raynaud fenomenas. Tokie žmonės pasižymi neįprastai dideliu galūnių jautrumu šalčiui. Vartojant iki 12 g omega-3 preparatų per parą, jautrumas šalčiui gerokai susilpnėja.

Džiuginantys atliktų tyrimų rezultatai leidžia su žuvų taukais, ypač omega-3 preparatais, sieti dideles viltis. Žinoma, jie negali atstoti ligų gydymo medikamentais, tačiau kaip profilaktikos priemonė ir maisto papildas yra unikalūs ir būtini žmogaus organizmui. Tai patvirtina ir tiriant atskleistas faktas, kad žuvų taukų efektyvumas buvo juo didesnis, juo mažesnę žmogaus raciono dalį sudarė žuvų produktai, ypač riebios vandenyno žuvys.

 Mityba

 Dauguma mitybos specialistų ir gydytojų sutaria, kad žuvų taukų dozė turėtų būti nuo 2 iki 9 gramų per parą, skaičiuojant pagal nesočiųjų riebalų rūgščių kiekį (tarp jų ir omega-3). Priklausomai nuo riebalų rūgščių kiekio žuvų taukuose, jų atitinkamai skiriama daugiau. Reikėtų skirti atvejus, kada preparatas vartojamas kaip maisto papildas (iki 5 g per parą) ir kada- kaip profilaktikos ar gydymo priemone esant konkrečiai ligai. Kai kas siūlo vartoti dar didesnes dozes: iki 12 g ir net iki 40 g per parą, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad dozes, didesnes nei 5 g per parą, galima vartoti tik pasitarus su gydytoju ir tik išimtiniais atvejais. Perdozavimo ar šalutinio poveikio atvejų iki šiol nėra žinoma.

 Labiausiai paplitęs (ir pigiausias) žuvų taukų šaltinis - menkės kepenų aliejus. Jis paprastai gaunamas menkės kepenis, turinčas nemažai riebalų, apdorojant šalto spaudimo nerafinuotu augaliniu aliejumi. Žinoma, tinka ir kitos riebios vandenyno žuvys (skumbrė, otas, lašiša) arba gyvūnai (ruoniai, banginiai). Beje, iš jūros gyvūnų išgauti taukai turi labai specifinį skonį ir kvapą, o tai labai riboja jų vartojimą. Kur kas mažiau omega-3 riebalų rūgščių randama linų sėmenų aliejuje. Jis neturi nemalonaus kvapo, tačiau jo omega-3 grandinių struktūra nėra tokia pati kaip randamų žuvų taukuose.

 Žuvų taukų preparatų pasirinkimas gana platus: skysti žuvų taukai geriausiai tinka mažiems vaikams; žuvų taukų kapsulėmis pranašumas - patogu dozuoti ir nejaučiama skonio; galimi vartoti atskirų sudedamųjų žuvų taukų dalių preparatai - pvz., „Omega 3". Paprastai į žuvų taukų preparatus papildomai dedama vitamino E- tai ilgiau apsaugo juos nuo oksidacijos ir apkartimo. Kai kurie gamintojai žuvų taukų preparatus praturtina vitaminais A ir D. Atkreipkit dėmesį į šių vitaminų paros dozes ir jų neviršykite.

Badavimu gydomas nutukimas kelia pavojų sveikatai

 Statistikos duomenimis, kad maždaug kas trečią žmogų vargina nutukimas, apkūnių moterų yra 3 kartus daugiau negu vyrų. Šie žmonės nuolat suka galvą dėl dviejų dalykų: „ką čia suvalgius" ir „kaip suliesėti".

 Matyt, viską lemia gerokai pablogėjusi mitybos struktūra. Mažiau valgome kokybiškų maisto produktų: neriebios šviežios mėsos, vaisių, daržovių.

 Malšindami alki, kemšame į skrandi pernelyg daug duonos, makaronų, košių, bulvių, neatsisakome ir dešrų, lašinių bei kitų riebių produktų. Be to, valgome neregėtai daug saldumynų, cukraus. Valgydami tokį maistą, mes tunkame, pasidarome nerangūs, blogai jaučiamės, susergame hipertenzija, cukriniu diabetu, osteochondroze ir kitomis ligomis.

 Jeigu pastebėjote, kad pradėjote tukti ir nusprendėte atsikratyti antsvorio, žinokite - norint pasiekti tikslą prireiks stiprios valios ir kantrybės. Svarbiausia gydant nutukimą ne dieta ar "stebuklingus" preparatus rekomenduojantis gydytojas, o norinčio sublogti ir pagerinti savo sveikatą žmogaus nusiteikimas (jei nėra nutukimą sąlygojančios endokrininės ligos).

  Jei norite sumažinti antsvorį, mokslininkai rekomenduoja:

 1. Padidinkite fizini krūvį - mankštinkitės, vaikščiokite. Jeigu galite - bėgiokite ristele, plaukiokite;

 2. Sumažinkite angliavandenių (saldumynų, konditerijos gaminių, saldainių) ir riebalų(sviesto, taukų, dešrų) kiekį;

 3. Valgykite daugiau daržovių ir vaisių (mišrainių, salotų) - tuomet ilgiau jausitės sotūs;

 4. Griežtai laikykitės mitybos režimo. Valgant 4-5 kartus per dieną nedideles maisto porcijas, susikuria tikras virškinimo režimas, kuris padeda kontroliuoti petitą;

 5. Atsisakykite apetitą žadinančių riebių patiekalų, sultinių, druskos, prieskonių;

 6. 1- 2 iškrovos dienos per savaitę padeda sumažinti svorį 1- 1,5 kg.

 Keletas iškrovos dietų

 Varškės diena.

 400 g Mėsos varškės (natūralios ar iš jos pagamintų varškėčių), 2-3 stiklinės baltos nesaldintos kavos ir stiklinė erškėtuogių nuoviro.

 Obuolių diena. 1,5 kg žalių arba keptų nesaldžių obuolių, 2 stiklinės nesaldintos arbatos arba kavos.

 Agurkų diena. 1,5 kg šviežių agurkų su tokiu pat kiekiu skysčių.

 Salotų diena. 1,2- 1,5 kg įvairių žalių daržovių (kopūstų, ridikų, morkų, salotų,agurkų), paskanintų augaliniu aliejumi arba trupučiu grietinės.

 Arbūzų diena. 1,5 kg prinokusio arbūzo minkštimo.

 Kefyro diena. 1,2-1,5 1 kefyro arba pasukų.

 Mėsos diena. 300 g virtos nesūdytos mėsos su daržovių garnyru, 2 stiklinės nesaldintos arbatos ir 1 stiklinė erškėtuogių nuoviro.

 Žuvies diena. 300-350 g virtos nesūdytos žuvies (ešerio, menkės, lydekos) su tokiu pat kiekiu skysčio).

 Parai skirtą davinį reikia suvalgyti per 4-5 kartus. Visų kitų patiekalų būtina atsisakyti.

 Kitomis dienomis, laikantis nekaloringos dietos, galima valgyti:

 • 100-150 g (3-4 g riekelės) duonos; pieno (geriau nugriebto), kefyro, truputį grietinės (1-2 valgomieji šaukštai), liesos varškės, neaštraus sūrio (50 g);

 • daržovių: kiek geidžia širdis - agurkų, pomidorų, baltagūžių kopūstų, molūgių; ne daugiau kaip 150 g per dieną - bulvių, burokėlių, morkų; galima valgyti rūgščių arba saldžiarūgščių vaisių (nuo saldžių vaisių galima nutukti);

 • virtų kiaušinių (ne daugiau kaip 1 per dieną);

 • neriebios mėsos arba žuvies (120-150 g per dieną;

 • gaminant maistą galima dėti augalinių aliejų ir truputėlį gyvulinių riebalų;

 • gerti nesaldintą arbatą ir nestiprią kavą, natūralias nesaldžių vaisių sultis, silpną šarminį mineralinį vandenį, erškėtuogių nuovirą.

 Dažnai girdime klausimą: ar galima nutukimą gydyti badavimu?

 Staigus svorio sumažėjimas nerekomenduojamas. Daugybė užsienyje atliktų tyrimų rodo, kad ilgai badaujant gali sutrikti kepenų veikla, sumažėti baltymų kiekis, organizme gali pasireikšti vitaminų trūkumas. Net būtinas badavimas gydant kai kurias ligas žmogaus organizmui sukelia stiprų stresą.

 Negalima pamiršti, kad badaujant ilgiau negu 2, 3 dienas būtina laikytis specialių sąlygų, o baigus badauti prie įprasto maisto pratintis tiek pat dienų, kiek buvo badauta. Badaujant galima sumažinti svorį, bet po gydymo labai svarbu per keletą mėnesių nepriaugti taip sunkiai prarastų kilogramų. Tad geriau svorį mažinti pamažu keičiant mitybos įpročius, mankštinantis.

 Sukaupkite valią, kantrybę ir nepraraskite tikėjimo. Jūs galite būti liekni, gražūs ir sveiki.

Išmokite taisyklingai ir netrikdomai kvėpuoti

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi

 Atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimą ir išmokite tai­syklingai kvėpuoti: įkvėpkite-iškvėpkite- pauzė, įkvėpkite- iškvėpkite- pau­zė. Be to, įkvėpkite per no­sį, o iškvėpkite per burną, jūsų plaučiai gaus daugiau oro, dirbs diafragma. Tai­syklinga laikysena sustiprins Jūsų kvėpavimą.

 Fizinis aktyvumas ir grynas oras- puikiausias impulsas kvėpavimui. Išeikite kasdien ir bet kokiu oru į lauką. Pasivaikščiodami galite pa­simokyti taisyklingai kvė­puoti: įkvėpti- iškvėpti - pauzė. Krūtinės ląstos tem­pimą palaikykite rankų ju­desiais.

 Paatostogaukite, net jei tai būtų tik kelios dienos, pra­leiskite jas kur nors pajūry­je, kalnuose, kur būtų miš­kas ir vanduo. Vaikščiokite pėsčiomis ne vieną valandą, tai sustiprins Jūsų organiz­mo atsparumą, palaikys kvė­pavimą, atpalaiduos psichiš­kai.

 Išmokite atskirti svarbius dalykus nuo nesvarbių. Gi­liai kvėpuokite ir atsipalai­duokite. Karštligiškas sku­bėjimas nesuteiks ramybės.

 Paprasto peršalimo išvengsi­te grūdindamiesi. Eikite į sauną, sportuokite ir daug judėkite gryname ore. Ren­kitės orą atitinkančiais dra­bužiais ir stenkitės, kad Jū­sų kojoms visuomet būtų šilta.

 Tačiau jei jau teks persišal­dyti, kvėpavimui padės na­minės priemonės; arbatos, sultys nuima karštį ir kvė­pavimo sutrikimus. Čiulpki­te saldainius su eukaliptu, pipirmėte, saldymedžiu, ska­laukite gerklę vandeniu su druska, pasidarykite ramu­nėlių antpilo ar šalaviju ar­batos.

 Atkreipkite dėmesį į tai, kad ūmus peršalimo kosulys ne­virstų chronišku bronchitu. Pagrindinis rizikos faktorius šiuo atveju yra rūkymas. Pa­sistenkite atsikratyti šio įpročio, kad ir kaip sunkiai tai sektųsi.

 Viršsvoris sunkina kvėpavi­mą. Pasistenkite mažiau val­gyti. Sveikiau yra pavalgyti penkis ar šešis kartus po mažai, negu tris kartus labai sočiai. Peržiūrėkite savo mi­tybą, teikite pirmenybę ru­pių miltų produktams. Ma­žinkite riebalų ir alkoholio kiekį, venkite saldumynų.

 Kartais kvėpuoti nosimi trukdo de­formuota nosies pertvara, kurią turėtumėte operatyviai pakoreguoti.