



Mokslo ir technikos veikiamas kinta per amžius susiformavęs judrus žmogaus gyvenimo būdas. Jį pakeičia monotoniški kasdienybė. Dauguma specialybių, o ypač moteriškų, reikalauja daugiau sėdėti ir mažiau judėti. Mažiau judant greičiau sutrinka organizmo medžiagų apykaita, blogai funkcionuoja visos sistemos, silpnėja raumenys ir, mielos moterys, norime to ar ne, sparčiau pradedame senti. Norint atitolinti senatvę, būtina aktyviai gyventi -mankštintis, sportuoti, daug laiko praleisti gamtos prieglobstyje. Mankšta gerina organų darbą, medžiagų apykaitą ir ilgina gyvenimą, atitolina senatvę, daro ją patrauklesnę, sveikesnę.
Moterų mankštos formos ir turinys paprastai priklauso nuo jų organizmo fiziologinių funkcijų ypatumų. Atsižvelgiant j anatominę ir fiziologinę moters organizmo sandarą, būtina kuo daugiau dėmesio skirti dubens ir ypač mažojo dubens raumenims stiprinti. Žinoma, negalima pamiršti ir pilvo bei kitų raumenų, organų.
Ypač reikėtų lavinti pilvo raumenis, nes svarbiausia jų paskirtis -palaikyti reikiamą pilvo srityje esančių vidaus organų slėgimą ir išlaikyti juos savo vietoje. Susitraukiant pilvo raumenims, keičiasi pilvo forma, tačiau didėja vidaus slėgimas. Be to, gerai ištreniruoti pilvo raumenys palengvina nėštumą ir gimdymą, o tai labai svarbu žinoti būsimoms motinoms.
Pilvo raumenis stiprina tokie pratimai, kurių metu atsigulama ant nugaros ir vėl atsisėdama, kojos pakeliamos ir laikomos arba sukamos. Padeda pasilenkimai j šonus ir liemens sukimas bei kiti panašaus pobūdžio pratimai.
Visiems žinoma, kad moters organizmas labai skiriasi nuo vyro. Tai susiję su moteriškų hormonų veikla - krūtų liaukų funkcijomis, skeleto kaulų sudėtimi, o ypač dubens, kuris moterų trumpesnis ir platesnis negu vyrų. Moters kūnas platesnis per dubenį, o vyrų – per pečius. Moters kūnas aptakesnis, švelnių linijų, krūtinės ląsta trumpesnė ir siauresnė, kaulų sąnariai paslankesni.
Moters plaučiai ir širdis yra mažesnė negu vyro. Širdis plaka dažniau ir greičiau reaguoja į fizinį krūvį, todėl dirbdamos sunkų fizinį darbą jos greičiau pavargsta. Joms pavojingas didelis pilvo srities spaudimas ir staigus kūno sukrėtimas. Mankštinantis ir parenkant pratimus į tai būtina atsižvelgti, nes galima susirgti ginekologinėmis ligomis.
Moters organizmo ypatumus formuoja lytiniai hormonai ir kiaušidės. Hormonai veikia medžiagų apykaitą organizme ir kartu nulemia moters psichiką. Todėl moterys yra emocingesnės, jautresnės, gailestingesnės ir rūpestingesnės. Žinoma, pasitaiko ir išimčių. Jų judesiai laisvesni, plastiškesni, jos geriau už vyrus sugeba dirbti darbą, reikalaujantį tikslumo ir kruopštumo. Moterys lankstesnės, turi įgimtą polinkį šokti. Todėl šiems bruožams lavinti ir siūloma speciali mankšta, kaip viena iš sveikatingumo formų. Mankštintis reikia visoms - jaunoms, pagyvenusioms ir...
Moterys gali treniruotis ir sirgdamas mėnesinėmis, tačiau turi būti praktiškai sveikos. Tuo metu fiziniai krūviai kuo mažesni, pratybos trumpesnės, neintensyvios.
Žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį vaidina emocijos. Neigiamos emocijos žmogų slegia, mažina darbingumą, sukelia apatiją. Tokios būklės žmogus greičiau puola į neviltį, sutrinka jo nervų sistema. Todėl patartina mankštintis skambant nuotaikingai ir ritmingai muzikai. Taip nušaunami du zuikiai - pagerėja nuotaika, ir sportuoti tampa maloniau ir lengviau.
Visoms privalu žinoti svarbiausius moters amžiaus tarpsnius.
Moteris nuo 19 iki 35 metų -brandos amžiaus, nuo 36 iki 55 -vidutinio, nuo 56 iki 75 - pagyvenusi, nuo 76 iki 90 metų - senyvo amžiaus. Turinčios per 90 metų -ilgaamžės. Atsižvelgiant į tai, kiekvienai amžiaus grupei taikomi skirtingi fiziniai pratimai ir mankštos metodika.
Brandos amžius - žmogaus fizinių ir dvasinių jėgų klestėjimo laikas, kai maksimaliai atsiskleidžia organizmo funkcinės galimybės, sąlygojančios atskirų organų ir sistemų išsivystymą. 19-35 metų moterys- darbingiausia Lietuvos piliečių dalis. Šituo laikotarpiu reikia kuo intensyviau sportuoti, mankštintis, nebijoti didesnės fizinės apkrovos.
Dar būtiniau yra mankštintis vidutinio ir pagyvenusio amžiaus moteriškėms, nes fiziniai pratimai stiprina organizmą ir atitolina senatvę tik juos reikia parinkti lengvesnius ir ne tokius energingus.
Perėjimas iš brandos amžiaus į vidutinį bei pagyvenusį ir senatvę susijęs su visų organizmo sistemų pertvarka ir jų gyvybinių funkcijų sumažėjimu. Šis procesas individualus vienos moterys pradeda senti anksčiau, kitos vėliau. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių - prigimties, sveikatos būklės, gyvenimo būdo, mitybos, judėjimo intensyvumo. Kuo mažiau judama, tuo labiau ir sparčiau senėjama, nors kitos gyvenimo sąlygos ir vienodos. Tad sportuoti, mankštintis būtina, tačiau su Šilku, kad nepagautumėte ligos. Be abejo, reikia pasitarti su gydytoju, kad jis paskirtų „sveikatos dozę".
Manoma, kad senatvė pradeda belstis į duris, kai jungiamieji audiniai ir kraujagyslės praranda elastingumą ir dėl to sutrinka kraujo apytaka bei organų aprūpinimas maistingosiomis medžiagomis.
Senstant pakinta galvos smegenų žievės ir požievio struktūra, jų sąveika. Silpsta dirginimo ir slopinimo procesai, pavargsta jutimo organai, pablogėja judesių koordinacija, sunkiau išmokstami nauji, sudėtingesni pratimai, sulėtėja reakcija, greitis, tačiau dar ilgai išlieka ištvermė. Jei sistemingai sportuosite, tai ji nemažės. Apskritai ištvermę lengviausia ugdyti iki 45 metų.
Minėti organizmo pokyčiai verčia žmogų taikytis prie jį supančios aplinkos. Šis organizme vykstančių sudėtingų procesų pakitimo periodas paprastai vadinamas klimaksu. Moterų jis aiškiai išreikštas: pasibaigus mėnesinėms, išnyksta vaikų gimdymo funkcija, atsiranda poodinės kraujosruvos, labiau prakaituojama, padažnėja širdies plakimas, atsiranda dirglumas, irzlumas. Apie 30 procentų moterų šis procesas pasireiškia itin ryškiai (klimakso neurozė). Galimi ir žymesni psichikos sutrikimai.
Norint viso to išvengti, būtina tinkamai tvarkyti gyvenimo ritmą -darbą, poilsį, dinamiką ir mitybą. Geriausias šio periodo eliksyras, padedantis lengviau ir neskausmingai išgyventi tą laiką - mankšta, tačiau fizinis krūvis turi būti individualus ir atitikti kiekvienos moters fizines jėgas bei dvasines galimybes.
Nuolatos sportuojantys žmonės visada lėčiau sensta, ilgiau būna žvalesni ir geresnės nuotaikos, ilgiau gyvena.
| < Ankstesnis | Sekantis > |
|---|