Jau ne vienerius metus girdime intensyvią agitaciją - valgyti daugiau jūrų gėrybių produktų, jūrų žuvų ir gerti maisto papildus, papildytus dumbliais. Apie pastaruosius žinome bene mažiausiai, tad pasidomėkime, kuo vertingi šie sūrių vandens telkinių augalai...
Jūrų dumblių maistines ir gydomąsias savybes itin vertino senovės Kinijos ir Japonijos gydytojai. Dumbliuose daug biologiškai aktyvių medžiagų, pektinų, baltymų, angliavandenių, A, C, D ir B grupės vitaminų, karoteno, jodo, mineralinių kalio druskų. Ir šiandien kinai, korėjiečiai bei japonai kasdien valgo šviežius bei džiovintus jūrų dumblius, jų miltelių beria į patiekalus. Beje, japonai šluos augalus pagarbiai vadina „jūrų daržovėmis", augina specialiose fermose. Patys populiariausi: spirulina ir laminarija.
Vartojami švieži, džiovinti, sūdyti ir marinuoti. Vien tik japonai žino per 300 patiekalų iš jūrų dumblių (įvairios salotos, garnyrai, saldainiai, jų dedama į tešlą, sultis, arbatą, keptas bulves, košę...) Japonijos mokslininkai, atlikę tyrimą, nustatė, kad dumbliai puikiai šalina iš organizmo įvairius sunkiuosius metalus. Tyrimo dalyvių šlapime iš pradžių rasta tik 20 sąlyginių vienetų kadmio (vienas iš sunkiųjų metalų), o 24 dienas pavartojus dumblius, - net 140 sąlyginių vienetų. Išvada: kaltas chlorofilas, jis „suriša" sunkiuosius metalus ir kitas toksines medžiagas, mažina jų poveikį organizmui. Jūrų dumbliuose yra apie 40 organizmui būtinų mikroelementų, jodo, mangano, cinko, magnio, geležies, fosforo ir kt. To nepasakysi apie jokį kitą augalą. Jų patariama valgyti sergantiems skydliaukės ligomis, žmonėms, gyvenantiems užterštose vietovėse. Teigiama, kad jūrų dumbliai dėl juose esančio jodo aktyvina medžiagų apykaitos procesus ir neleidžia tukti. Todėl šių augalų dažnai dedama į lieknėjimo preparatus. Jūrų dumblius sveika valgyti ir sergantiems mažakraujyste. Juose esanti geležis lengvai pasisavinama. Be to, jūrų dumbliai stiprina organizmo imuninę sistemą, mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, neleidžia susidaryti trombams. Dėl pastarosios savybės yra rekomenduojami sergantiems ateroskleroze, širdies ir kraujagyslių ligomis. Jūrų dumbliuose gausu aminorūgščių, beta karoteno, nukleininės rūgšties, fermentų. Baltymų - net tris kartus daugiau nei mėsoje. O organizmas juos pasisavina lengviau nei esančius gyvulinės kilmės produktuose. Visas šis biologiškai aktyvių medžiagų kompleksas balansuoja žarnyno mikroflorą, stiprina raumenis, plaukus, nervų sistemą, gerina regėjimą, kepenų veiklą, daro elastingesnę odą, stimuliuoja medžiagų apykaitą.
Dėl kompleksinės sudėties ir veikimo jūrų dumblius rekomenduojama vartoti po sunkių ligų, operacijų, norint sustiprinti organizmą.
Jūrų dumbliai plačiai taikomi ir kosmetikoje. Prisotinti A, C ir B grupės vitaminų bei įvairių mineralų, jie daro tikrus stebuklus: stangrina odą, naikina pigmentines dėmes. Kosmetikoje dažniausiai naudojami šie jūrų dumbliai: laminarija, guveinis, žalieji bei mėlynieji dumbliai. Itin populiari procedūra - aplikacijos ir įvyniojimo į jūrų dumblius. Teigiama, kad tai padeda lieknėti, kovoti su celiulitu, gydo artrozę, osteoporozę, ostechondrozę ir sausgyslių uždegimą.
Spirulina
Šis melsvai žalias vandens augalas - vienas seniausių žemėje. Japonijoje apie 45 proc. gyventojų spiruliną vartoja kaip biologinį maisto papildą. Natūraliomis sąlygomis šie dumbliai auga tik Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Kitur auginama specialiomis laboratorinėmis sąlygomis. Kokybiškiausia laikoma šviežia spirulina, t. y. termiškai ir fiziškai neapdorota. Spirulinos važiuoti j Afriką nereikia. Produktų su šiais jūrų dumbliais galima įsigyti ir Lietuvoje. Jie gaminami įterpiant šviežiai užaugintą spiruliną į medų su žolelių ir vaisių ekstraktais. Yra skysto medaus konsistencijos, maloniai saldaus skonio. Vaistinėse parduodama ir vaikams, ir aktyviai gyvenantiems žmonėms skirtų papildų su spirullna. Anot Kauno 2-osios klinikinės ligoninės gydytojų, 1 g spirulinos atstoja 1 kg daržovių.
Laminarija (jūros kopūstas)
Kitas laminarijos pavadinimas- jūrų kopūstai. Tai 1-13 metrų ilgio rudieji dumbliai, augantys kolonijomis visose Siaurės ir Tolimųjų Rytų jūrose. Nušienautos specialiu įrenginiu 5-6 metrų gylyje, laminarijos džiovinamos saulėje. Japonijoje, Kinijoje, Norvegijoje jūrų kopūstai nuo seniausių laikų laikomi ne tik maistu, bet ir puikia įvairių Ilgų profilaktikos priemone Ypač gerai veikia žarnyno, virškinimo organų veiklą. Jodo juose kelis tūkstančius kartų daugiau nei antžeminiuose augaluose. Pavyzdžiui, 10 g džiovintų jūrų kopūstų jodo yra tiek, klek 11,6 kg menkių filė. Pagal vitamino C kiekį ši jūrų gėrybė prilygsta apelsinams, žemuogėms, svogūnų laiškams, rūgštynėms. 10 g laminarijų vitamino E yra tiek pat, kiek 100 g morkų, vitamino D - kiek 9 kg abrikosų, kalcio - kiek 1 stiklinėje pieno, geležies - kiek 1 kg špinatų.