Organizmo gyvybinė veikla neišvengiamai yra susijusi su laiko tekėjimu- tai akivaizdu visiems . Tikiuosi, kad šiame straipsnyje pateiktas organizmo funkcionavimas paros laikotarpyje padės daugeliui sportuojančių žmonių, tiek pasirinkti tinkamiausią jiems treniruočių laiką, tiek, šiaip, gyvenime.
Laikas:
1.00. — Daugelis žmonių jau miega apie 3 valandas. Miegas negilus. Tokiu metu organizmas yra labai jautrus skausmui.
2.00. — Didžioji dalis žmogaus organų, išskyrus kepenis, sulėtina savo veiklą. Tuo tarpu kepenys šiuo metu skaido toksines medžiagas.
3.00. — Visas organizmas ilsisi. Pulso bei kvėpavimo dažnis sulėtėja.
4.00. — Kraujo spaudimo lygis yra sąlyginai žemas. Smegenų aprūpinimas krauju taip pat yra nepakankamas. Daugelis sergančių žmonių miršta šią valandą. Žmogaus klausa tampa labai jautri.
5.00. — Inkstai nustoja išskirti šlapimą. Miegas balansuoja ties gilios ir paviršutinės stadijos riba. Jei žmogus prabunda, jis jaučiasi žvalus ir pailsėjęs.
6.00. — Kraujo spaudimas pradeda kilti. Širdies plakimas padažnėja.
7.00. — Žmogaus organizmo imunitetas sustiprėja. Jeigu šiuo metu kas nors pabandytų infekuoti virusinį arba patogeninį mikrobą, tai organizmas labai stipriai tam pasipriešintų.
8.00. — Toksinės medžiagos kepenyse galutinai nukenksminamos. Jei šiuo metu gertumėte alkoholinius gėrimus, kepenys būtų per daug apkraunamos.
9.00. — Nervinė- psichinė būsena yra aukščiausiame taške. Jautrumas skausmui sumažėja. Širdis pradeda dirbti energingiau.
10.00. — Žmogus pilnas energijos ir entuziazmo, jo fizinė (sportinė) būklė pati geriausia, kūnas labai judrus, pasiruošęs bet kokiam darbui.
11.00. — Širdis dirba ankstesniu tempu. Žmogaus neveikia nuovargis.
12.00. —Šiuo metu žmogus yra didžiausio aktyvumo būsenoje, todėl pietauti rekomenduojama ne anksčiau, kaip po valandos.
13.00. — Kepenys ilsisi, dalis glikogeno teka į kraują. Atsiranda lengvo nuovargio jausmas, būtina pailsėti.
14.00. — Šią valandą organizmo veikla yra pačiame žemiausiame taške. Žmogaus reakcija sulėtėja ir susilpnėja.
15.00. — Kūno organai tampa labai jautrūs, ypač skonio receptoriai ir uoslė. Pamažu atsistato žmogaus darbingumas.
16.00. — Kraujo sudėtyje padidėja cukraus kiekis, tačiau jis nesukelia ligos, nes jo kiekis labai greitai normalizuojasi.
17.00. — Išauga darbingumo efektyvumas. Organizmo ištvermė padidėja apytiksliai dvigubai.
18.00. — Sumažėja jautrumas skausmui. Nervų sistemos veikla sulėtėja.
19.00. — Pakyla kraujo spaudimas. Nervinė- psichinė veikla nepastovi, žmogus tampa irzlus, dirgliai reaguoja į kiekvieną smulkmeną, kartais gali pasireikšti ūmaus pykčio atvejai.
20.00. — Kūno svoris pasiekia maksimumą. Organizmo reakcija tampa greitesnė. Mokslininkai pastebėjo, kad šiuo metu transporto priemonių vairuotojai padaro mažiau avarijų.
21.00. — Nervinės sistemos veikla normalizuojasi. Pagerėja atmintis.
22.00. — Kraujyje padidėja leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) kiekis. Nukrenta kūno temperatūra.
23.00. — Organizmas ruošiasi poilsiui, ląstelės atstato savo funkcijas.
24.00. — Paskutinė paros valanda. Jei žmogus eitų miegoti 22.00 valandą, jis sapnuotų pačius maloniausius sapnus.
